CMYK ar RGB: kodėl spaudos spalvos skiriasi nuo ekrano

RGB ir CMYK: kuo jie skiriasi praktikoje

Monitorius skleidžia šviesą. Kiekvienas pikselis sudarytas iš raudonos, žalios ir mėlynos šviesos, o spalvos gaunamos jas sudedant: kuo daugiau šviesos, tuo šviesiau, o visos trys maksimaliai duoda baltą. Tai RGB.

Popierius šviesos neskleidžia, jis ją atspindi. Dažai sugeria šviesą, todėl spalvos gaunamos atimant: kuo daugiau dažų, tuo tamsiau. Skaitmeninė ir ofsetinė spauda naudoja keturis dažus: žydrą (C), purpurinę (M), geltoną (Y) ir juodą (K). Tai CMYK.

Visa problema kyla iš šio skirtumo. Spalvų diapazonas, kurį gali parodyti geras monitorius, platesnis nei tas, kurį galima atspausdinti. Labiausiai tai matyti su:

• intensyviomis, beveik neoninėmis žaliomis ir turkio spalvomis,
• ryškia mėlyna (tipiška ekrano mėlyna),
• sodria oranžine ir violetine,
• labai šviesiomis, švytinčiomis pastelinėmis spalvomis.

Po konvertavimo į CMYK šios spalvos praranda dalį švytėjimo. Tai ne spaustuvės ir ne mašinos kaltė: tai fizika.

Kodėl spauda skiriasi nuo ekrano net tada, kai failas CMYK

Klientai kartais atsiunčia teisingą CMYK failą, o spauda vis tiek atrodo kitaip nei jų monitoriuje. Priežasčių yra kelios, ir dažniausiai jos veikia kartu:

1. Ekrano ryškumas. Nešiojamųjų kompiuterių ir telefonų ekranai nustatyti labai ryškiai su padidintu kontrastu. Ant popieriaus tas pats projektas atrodo tamsesnis.
2. Nėra kalibravimo. Kiekvienas monitorius rodo spalvas šiek tiek kitaip. Dviejuose to paties biuro ekranuose tas pats failas gali atrodyti kaip du skirtingi projektai.
3. Popierius. Ant blizgaus kreidinio popieriaus spalvos gyvesnės, ant matinio ramesnės, o ant nekreidinio ir ekologiško – pastebimai tamsesnės ir blankesnės.
4. Apšvietimas. Spaudinys, žiūrimas po šilta lempa, atrodo kitaip nei prie lango dienos šviesoje.
5. Telefonas vietoj failo. Kartais klientas patvirtina projektą telefone ir lygina spaudą su nuotrauka iš susirašinėjimo programėlės. Tada spalvų lyginimas visiškai neturi prasmės.

Todėl prekės ženklo spalvai, kuri turi būti nuosekli, remiamės ne ekranu, o spalvų katalogu arba bandomąja spauda.

Kaip paruošti CMYK failą žingsnis po žingsnio

1. Projektą pradėkite CMYK režimu, jei žinote, kad jis bus spausdinamas. Konvertuoti pabaigoje irgi galima, bet tada tik pabaigoje pamatysite, kaip keičiasi spalvos.
2. Konvertuodami iš RGB naudokite kreidiniam popieriui skirtą profilį (pvz., paplitusį europinį kreidinio popieriaus profilį). Jei nežinote, kurį pasirinkti, paklauskite mūsų – patarsime.
3. Po konvertavimo peržiūrėkite projektą ir pataisykite spalvas, kurios tapo blankios. Kartais pakanka nežymiai pakeisti atspalvį, kad projektas atgautų savo charakterį.
4. Smulkų juodą tekstą nustatykite 100 % K, be kitų dažų. Keturių spalvų juoda smulkiose raidėse gali duoti spalvotą kraštelį.
5. Didelius juodus fonus darykite sodriai juodus, pvz., 100 % K su kitų dažų priedu, bet nepersistenkite: bendras dažų padengimas neturėtų viršyti maždaug 300 %, kitaip popierius gali nepaklusti, o dažai atsispausti.
6. Nuotraukas po konvertavimo patikrinkite atskirai. Oda, maistas ir dangus – vietos, kur skirtumai matosi pirmiausia.
7. Spaudos PDF išsaugokite paliekant CMYK, eksportuodami nekonvertuokite dar kartą.

Jei atsiųsite RGB failą, jo neatmesime. Prieš spaudą jį konvertuosime, bet tada spalvą po konvertavimo parinks profilis, o ne Jūs. Paprastai skrajutei tai dažniausiai nesvarbu; įmonės identitetui – dažnai svarbu.

Pilkos, perėjimai ir šviesūs fonai: mažiau akivaizdžios pinklės

Problemų kelia ne tik ryškios spalvos. Kai kurie dalykai išryškėja tik ant popieriaus:

• Keturių spalvų pilka. Iš CMYK sudaryta pilka spaudoje gali šiek tiek nukrypti į žalią ar rausvą. Neutralią pilką tekstui ir smulkiems elementams geriau sudaryti tik iš K.
• Labai šviesūs fonai. 3–5 % padengimo tonas ekrane matomas, bet ant popieriaus gali beveik išnykti.
• Ilgi tonų perėjimai. Perėjimas nuo vienos šviesios spalvos prie kitos kartais rodo silpnus ruožus. Padeda šiek tiek triukšmo perėjime.
• Telefono nuotraukos. Jose dažnai padidintas sodrumas ir kontrastas. Po konvertavimo į CMYK jos atrodo plokščios, todėl verta jas pirmiau pakoreguoti.

Prekės ženklo spalva: Pantone, bandomoji spauda ir proof

Daug įmonių savo spalvą turi apibrėžtą Pantone sistemoje. Tai konkrečių maišytų dažų katalogas, o ne CMYK mišinys. Kai kurias Pantone spalvas CMYK galima atkurti labai tiksliai, kitas – tik apytiksliai, ypač intensyvias oranžines, žalias ir metalines. Nurodykite Pantone numerį, ir pasakysime, ko tikėtis iš skaitmeninės spaudos. Daugiau – patarime prekės ženklo spalva spaudoje: Pantone ir proof.

Kai spalva tikrai svarbi, yra du keliai:

• Bandomoji spauda ant tikros medžiagos: A3 lapas ant to paties popieriaus, ant kurio bus spausdinamas tiražas. Kainuoja apie 13 € be PVM ir parodo realų rezultatą.
• Sertifikuotas kontraktinis proof: etaloninis spaudinys su garantuotu spalvos nuokrypiu dE 2 ar mažiau. Kainuoja apie 38 € be PVM ir tarnauja kaip tvirtinimo etalonas.

Abu aprašyti puslapyje bandiniai, prototipai ir proof. Dideliems brošiūrų ar firminių blankų tiražams proof kaina maža, palyginti su pakartotinės spaudos rizika.